Dažniausiai užduodami klausimai

Pateikiame atsakymus į stojančiųjų dažniausiai užduodamus klausimus priėmimo metu:

1. Ar kolegijos išduodamas diplomas oficialiai pripažįstamas?

Taip, kolegija išduoda valstybės pripažintus aukštojo mokslo diplomus. Diplomo blankas įregistruotas Švietimo ir mokslo ministerijoje 2003.04.14, Nr. ISAK-487. Kitose valstybėse diplomas pripažįstamas pagal LR tarptautines sutartis.

2009 m. birželio 11 d. Socialinių mokslų kolegija tapo vienintele ir pirmąja Lietuvos kolegija, gavusia Diplomo priedėlio etiketę, kuri užtikrina tarptautinį diplomo pripažinimą. Diplomo priedėlis – dokumentas, pridedamas prie aukštojo mokslo diplomo siekiant padidinti tarptautinį skaidrumą ir pagerinti akademinį ir profesinį kvalifikacijos, t. y. diplomų, laipsnių, pažymėjimų ir t. t., pripažinimą.

2. Kuo skiriasi neuniversitetinės studijos nuo universitetinių?

Universitetinės ir neuniversitetinės aukštosios mokyklos yra aukštojo mokslo institucijos, kuriose rengiami specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą ir vienodas galimybes įsidarbinti. Universitetinės studijos orientuotos rengti plataus profilio specialistus švietimo, kultūros, mokslo, meno, ūkio, ekonomikos ir kitoms veiklos sritims, gebančius savarankiškai dirbti ne tik profesinį, bet ir intelektinį bei kūrybinį darbą. Neuniversitetinės studijos orientuotos rengti specialistus profesinei veiklai pagal konkrečias kryptis, turinčius pradinių šios veiklos praktinių įgūdžių ir sugebančius įsitraukti į ją iš karto, be papildomos adaptacijos. Apibendrinant galima pasakyti, kad kolegijos rengia specialistus – praktikus, pasirengusius po studijų baigimo lengvai integruotis į darbo rinką, o universitetai rengia platesnio profilio, labiau į akademinę veiklą orientuotus specialistus.

3. Ar, baigus kolegiją, galima tęsti studijas Lietuvos universitetuose?

Socialinių mokslų kolegijos vadybos ir verslo administravimo, teisės, ekonomikos, informatikos, filologijos studijų krypčių absolventams šalies universitetai siūlo studijuoti magistrantūros studijų programose. Kviečiami studijuoti visi, kurie baigė kolegiją ir įgijo profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o taip pat turi atitinkamą praktinės veiklos patirtį ir yra įvykdę nustatytą papildomųjų studijų programą.

Papildomųjų studijų programa – tai nenuosekliosios studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į antrosios pakopos studijų programas. Šie dalykai yra būtini, kad studentas turėtų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms. Papildomųjų studijų dalykų sąrašas ir studijų turinys nustatomas vadovaujantis universitetų patvirtinta tvarka. Šių studijų metu studentas turi įgyti kompetenciją, būtiną sėkmingoms magistrantūros dalykų studijoms, bet nesuteiktą per pagrindines studijas. Papildomos studijos yra mokamos. Papildomųjų studijų programos dalykai studijuojami laisvojo klausytojo statusu kartu su pagrindinių (dieninių arba neakivaizdinių) studijų studentais, bet būtinai išlaikant egzaminus pagal universitetų patvirtintas programas.

Asmenys, baigę neuniversitetinių studijų programas, gali pretenduoti į tos pačios krypties universitetines pirmos pakopos (bakalauro) studijų programas. Į kurį kursą bus priimtas asmuo, sprendžia kiekvienas universitetas, įvertinęs baigtas kolegijos studijų programas.

4. Ar suteikiamas bendrabutis?

Kolegija savo bendrabučio neturi, tačiau apgyvendina studentus kitų Klaipėdos miesto mokymo įstaigų bendrabučiuose. Apie pageidavimą gauti bendrabutį būtina informuoti priėmimo komisiją dokumentų pateikimo metu.

5. Ar sunku įstoti? Ar didelis konkursas?

Kolegija siekia didinti aukštojo mokslo prieinamumą ir sudaryti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą bei patrauklią darbo rinkoje specialybę kuo didesniam visuomenės narių ratui, todėl kasmet didinamas priimamų studentų skaičius, taip sudarant didesnes įstojimo galimybes.

6. Ar sunku studijuoti?

Tai priklauso nuo kiekvieno studento gebėjimų ir motyvacijos lygio. Studentams, kuriems mokymo programa yra per sudėtinga ir intensyvi, skiriamos papildomos individualios užduotys. Visiems studentams sudarytos sąlygos kolegijoje mokytis savarankiškai: naudotis internetinėmis skaityklomis, biblioteka, konsultuotis su dėstytojais.

7. Ar galima dalyvauti konkurse, jei nelaikytas mokomojo dalyko egzaminas, iš kurio įvertinimo formuojamas konkursinis balas ?

Taip, konkurse dalyvauti leidžiama. Jei nelaikytas egzaminas, į konkursinį balą įskaičiuojamas to dalyko metinis įvertinimas.

8. Ar norint įstoti į kolegiją vidurinėje mokykloje būtina laikyti valstybinius egzaminus?

Ne, valstybiniai egzaminai nėra privalomi, tačiau suteikia papildomų balų dalyvaujant priėmimo konkurse. Valstybinio egzamino pažymys dalijamas iš 10 ir pridedama 13 balų.

9. Ar mokestis už mokslą gali didėti?

Mokestis už mokslą gali nežymiai kisti (didėti arba mažėti) priklausomai nuo makroekonominių rodiklių, pragyvenimo lygio augimo.

10. Ar galima persivesti iš vienos specialybės į kitą (studijų metu)?

Taip, galima, tačiau reikės išsilaikyti akademinius skirtumus tarp studijų programų. Rekomenduotina keisti studijų programą tik pirmaisiais studijų metais, nes vėliau skirtumai tarp programų didėja ir gali būti sunku juos likviduoti.

11. Ar yra stojamieji egzaminai?

Ne, stojamųjų egzaminų nėra. Į konkursinį balą įskaičiuojami būtinų bazinių žinių lygį atspindinčių vidurinės mokyklos egzaminų ir mokomųjų dalykų įvertinimai.