Tobulėjant technologijoms reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Atsižvelgiant į Lietuvos poreikius ir užsienio valstybių patirtį, sukurtos trumpesnės nei universitetų studijų programos, kurios labiau orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai, praktiniam studijuojančiųjų pasirengimui dirbti konkrečiose darbo vietose. Studijų metu formuojami gebėjimai, leidžiantys greitai prisitaikyti prie kintančių gamybos bei ūkio sąlygų ir atitinkamai reaguoti į pokyčius, skatinantys nuolat mokytis, savišvietos būdu papildyti žinias, kurios aukštųjų technologijų diegimo sąlygomis labai sparčiai kinta ir atsinaujina. Tokia studijų forma vyrauja daugelyje Europos ir pasaulio valstybių. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas suteikia pagrindą vykdyti į studentą orientuotas studijas. Tai sistema, kurioje kuriant ir vykdant studijų programas pagrindinis dėmesys skiriamas studento poreikiams ir lūkesčiams patenkinti, įvertinant ir atliepiant visuomenės bei darbo rinkos poreikius. Į studentą orientuotos studijos suteikia studentui daugiau galimybių rinktis studijų turinio sudėtines dalis (studijų dalykus ir modulius), formą, trukmę bei studijų vietą.

Studijų formos pagal studijų intensyvumą gali būti nuolatinė ir ištęstinė. Nuolatinė studijų forma yra pagrindinė, organizuojant studijas pagal visų pakopų laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Studijų nuolatine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 40 studijų kreditų per metus. Studijų ištęstine forma apimtis turi būti ne mažesnė kaip 20 ir ne didesnė kaip 30 studijų kreditų per metus. Tokių studijų trukmė neturi būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė už studijų nuolatine forma trukmę, šioms taikant 40 kreditų normą. Baigus studijų programą įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija yra lygiavertė nepriklausomai nuo studijų formos. Reikalavimai studijų programai (studijų programos sandara, studijų turinys ir rezultatai, apimtis (studijų kreditais) ir kt.) yra tokie patys nepriklausomai nuo studijų formos.

Kontaktinis darbas (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, pratybos, konsultacijos ir kt.), praktika, studento savarankiškas darbas ir kt. yra mokymo (mokymosi) būdai, kuriais naudojasi aukštoji mokykla, įgyvendindama studijų programą. Kontaktinis darbas gali būti ir nuotolinis. Kontaktinio darbo apimtį, studijų tvarkaraštį, mokymo (mokymosi) būdų taikymą studijų programoje nustato aukštoji mokykla.

Baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, liudijami profesinio bakalauro diplomu.

Kartus su diplomu išduodamas ir diplomo priedėlis. Socialinių mokslų kolegija - pirmoji Lietuvoje, gavusi Diplomo priedėlio etiketę, kuri pažymi, jog įgytas kvalifikacinis laipsnis ir jį liudijantis diplomas yra pripažįstamas užsienyje. Toks diplomo priedėlis palengvina įsidarbinimo galimybes ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, didina institucijos „matomumą“ bei užtikrina absolventų įgytų kvalifikacijų skaidrumą.

Studentai Kolegijoje studijuoja pagal akredituotas studijų programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Studijų programa – tai nuosekliai semestrais išdėstyti privalomieji reikalavimai, nustatantys kvalifikacinio laipsnio įgijimo sąlygas, studijuojamuosius dalykus ir jų pasirinkimo tvarką. Kiekviena studijų programa atitinka bendruosius ir specialiuosius studijų krypties reikalavimus. Koleginių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 180, bet ne didesnė kaip 210 kreditų.

Studijų apimtis kolegijoje matuojama kreditais. Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Nuo 2011 metų rugsėjo 1 d. vienerių studijų metų apimtis - 1600 valandų ir atitinka 60 kreditų. Vieno studijų kredito apimtis gali svyruoti nuo 25 iki 30 studento darbo valandų.

Studijų metai Kolegijoje dalijami į semestrus (rudens ir pavasario) ir atostogų laikotarpius. Paprastai vienas semestras susideda iš 15 savaičių auditorinių užsiėmimų ir 4 savaičių egzaminų sesijos.

Asmenys, baigę pirmosios pakopos kolegines studijas, po papildomųjų studijų gali studijuoti magistrantūroje. Papildomųjų studijų metu įgyjama kompetencija, kurios asmuo neįgijo studijuodamas pirmojoje studijų pakopoje. Jų apimtis priklauso nuo pasirinktos studijų krypties, bet yra ne didesnė kaip 60 studijų kreditų.

Kolegijoje gali būti įvertinti ir pripažinti neformaliuoju būdu ir savišvieta įgyti mokymosi pasiekimai. Jų pripažinimas sudaro galimybę baigti studijas per trumpesnį laikotarpį.