Psichologinė ir emocinė pagalba studentams
Emocinė sveikata – nedaloma mūsų kasdienybės dalis, kurią puoselėti dažnai pamirštame. Kasdienė rutina, greitas gyvenimo tempas išmuša mūsų gebėjimą stabtelti, įsiklausyti ir įsigilinti į savo jausmus.
Nors žinome, kad miegas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, įvaldytos streso įveikos yra pagrindiniai geros savijautos elementai, tačiau dažnai apie savo emocinę sveikatą susimąstome tik pasijautę emociškai prastai ar net išsekę.
Praktiniai patarimai kasdienybėje
1. Analizuokite savo elgesį
Dažnu atveju jaunuoliai, pradėję studijuoti aukštojoje mokykloje pastebi, kad sunku atlikti kasdienes užduotis, reikalaujančias nuoseklumo ir atidumo, iššūkiu tampa savarankiško gyvenimo organizavimas. Paprašyti pasidalinti apie savo emocijas, dažnai įvardija miego trūkumą, snūduriavimo būseną. Kartais tai gali atspindėti laiko planavimo įgūdžių trūkumą, tačiau už jo gali slypėti ir psichologinės sveikatos sunkumai. Pvz.: aktyvumo ir dėmesio (ADHD), autizmo spektro (ASS) sukeliami elgesio, emocijų individualūs ypatumai.
2. Būkite atidūs ir dėmesingi aplinkiniams
Jei pastebite, kad jūsų artimoje aplinkoje kolega susiduria su sunkumais, išdrįskite pasiteirauti, kuo jūs galite padėti, skirkite laiko ilgesniam ir nuoširdžiam pokalbiui. Padrąsinkite ne tik pasikalbėti, bet ir draugiškai patarkite kreiptis į Emocinės gerovės programos vadovą.
3. Prisiminkite, kad su problemomis, iššūkiais ir sunkumais susiduria ir kiti
Mūsų ir kitose aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai susiduria su pačiais įvairiausias sunkumais, trukdančiais darnioms studijoms: prokrastinacija (atidėliojimas), perfekcionizmu, perdegimu, motyvacijos stygiumi, laiko planavimo ir finansų valdymo įgūdžių stoka, asmeninių santykių, nerimo, viešojo kalbėjimo baimėmis, socialiniu nerimu, panikos atakomis ir kt. Taip pat ir turintys individualius poreikius, patyrę netektis ar kitus stiprius emocinius sukrėtimus.
4. Emocinės gerovės programos vadovas – pagalbininkas artimiausioje aplinkoje
Pajautę, kad vieniems įveikti sunkumus darosi vis sunkiau ar jau tapo per didele našta, kreipkitės į mūsų Emocinės gerovės programos vadovą, kuris jus išklausys, patars ir, jei bus svarbu, nukreips ilgalaikei pagalbai.
Į daugelio dėstomų dalykų programas integruojama emocinės gerovės tema.
Studentai skatinami dalyvauti rengiamose Emocinės gerovės veiklos programose (teminiuose mokymuose, savanorystės veiklose, asmenybės augimo programoje, susitikimuose ir kt.).
Dėstytojai, turintys klausimų dėl darbo metodų parinkimo ar susiduriantys su iššūkiais dėl atskirų studentų elgesio ar emocijų ypatumų - konsultuojami individualiai, rengiami nuotoliniai mokymai visai dėstytojų bendruomenei.
SMK Aukštojoje mokykloje Emocinės gerovės temomis konsultuoja:
Aušra Stančikienė
Emocinės gerovės programos vadovė, dėstytoja
Tel. 0655 39974
El. p. Ausra.Stancikiene@smk.lt
Kalvarijų 137E, Vilnius, 311 kab.
Individualios konsultacijos vyksta iš anksto suderinus laiką.
KUR KREIPTIS NEMOKAMOS PAGALBOS DĖL EMOCINĖS (PSICHIKOS) SVEIKATOS?
Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu aspdraustas Lietuvos gyventojas turi teisę būti priregistruotas prie pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio psichikos sveikatos centro. Įprastai tai yra psichikos sveikatos centras gydymo įstaigoje, kurioje asmuo priregistruotas ir gauna šeimos gydytojo paslaugas. Visi asmenys, jei jie pageidauja, gali pasirinkti bet kurį psichikos sveikatos centrą, tačiau svarbu sužinoti, ar dėl šių paslaugų centras turi pasirašęs sutartį su Ligonių kasa, kad galėtumėte gauti nemokamas paslaugas.
Psichikos sveikatos centruose pirminio lygio paslaugos juose prisirašiusiems sveikatos draudimu draustiems asmenims yra nemokamos ir norint jas gauti siuntimo nereikia.
Skubi pagalba teikiama be eilės.
Į Psichikos sveikatos centrus ne darbo laiku pagalbos galima kreiptis nemokamomis telefono linijomis ar mokamas paslaugas teikiančiose įstaigose.
Daugiau informacijos: www.tuesi.lt, www.pagalbasau.lt.