Simpoziumas „Nepastovumo valdymas pasitelkiant sąmoningumą: nuo individualios praktikos iki organizacijos strategijų“

Lapkričio 14 d. SMK Aukštojoje mokykloje surengtas tarptautinis simpoziumas „Navigating Volatility with Mindfulness: from individual practices to organizational strategies“ suvienijo mokslo, verslo ir politikos atstovus iš Lietuvos ir užsienio (Italijos, Graikijos, Maltos, Kosovo, Šiaurės Makedonijos ir kt.), siekiant spręsti dabartinio pasaulio iššūkius. „Bani“ pasaulyje (trapumo, nerimo ir nelinijiškumo aplinkoje) sąmoningumas (angl. mindfulness) iškeltas kaip būdas stiprinti individų, organizacijų ir visuomenės atsparumą.

Sąmoningumas: kelias į gerovę

Simpoziumo metu dėmesys skirtas trims sritims: sąmoningai gyvensenai, ugdymui ir užimtumui. Pranešėjai akcentavo, kad sąmoningumas – tai gebėjimas sąmoningai stebėti savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius, siekiant gerovės. Diskusijose pabrėžta, kad tai ne naujai sukurta savybė, bet įgūdis, kurį reikia išmokti pasiekti. Pasak Tarptautinės koučingo federacijos prezidentės Dr. Rasos Katilienės, ateities žmogus vis dažniau veiks stebėdamas ir mažiau reaguos impulsyviai, o tai jau pastebima tiek visuomenėje, tiek medicinos praktikoje.

Sąmoningas ugdymas: pagrindas nuo vaikystės

Diskusijos dalyviai sutarė, kad sąmoningumo ugdymas turi prasidėti šeimoje ir tęstis mokykloje. Tačiau, kaip pastebėjo doktorantė Brigita Miseliūnaitė, Lietuvos ugdymo sistema dar nėra pasirengusi holistiniam požiūriui, kuris skatintų individualumą ir patirtinį mokymąsi. Simpoziume pabrėžtas poreikis ugdyti pedagogų kompetencijas ir kurti lanksčias mokymo programas, kurios akcentuotų ne tik dalykines žinias, bet ir mokymą „kaip mokytis“ bei „kaip būti“.

Sąmoningas užimtumas: darbuotojų gerovės kūrimas

Simpoziume nagrinėtas lyderystės vaidmuo skatinant atsparumą organizacijose. Maltos universiteto Dr. Joan Camilleri pabrėžė, kad lyderiai turi skatinti darbuotojų savirefleksiją ir tapatybės pokyčius, kurie užtikrina tvarų augimą. Be to, diskutuota apie ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo svarbą, akcentuojant, kad organizacinė aplinka dažnai lemia ribų išsitrinimą ir sukelia perdegimo riziką.

Iššūkiai ir sprendimai

Pasak Dr. Roberto Volpe (Italija), sąmoningumas ateityje turėtų remtis holistiniu požiūriu, įtraukiant sveikos gyvensenos principus, tokius kaip Viduržemio jūros dieta. Tačiau sveikatos ir sąmoningumo raštingumo stoka Baltijos šalyse, kur dominuoja pelno orientacija, trukdo šiems pokyčiams. Diskusijos metu pasiūlyta stiprinti edukaciją, įtraukti politikus ir specialistus bei mažinti priklausomybę nuo socialinės medijos informacijos.

Memorandumas ateičiai

Simpoziumo pabaigoje buvo pasirašytas memorandumas, įpareigojantis skleisti sąmoningumo idėjas tyrimuose, praktikoje ir kasdieniame gyvenime.

Šis renginys, finansuotas Lietuvos mokslo tarybos, tapo svarbiu žingsniu sąmoningumo kultūros plėtojimui tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.