SMK strateginis tikslas - išskirtinės mokymosi patirties kūrimas

Nuo rugsėjo Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) studijos vyks naujoviškai -  studentams dėstytojai žinias perteiks dirbdami pagal SMK sukurtą inovatyvią patirtinio mokymosi metodiką. 

“Suprantame, kad šiandieniniame pasaulyje, kupiname technologijų, informacijos ir neprognozuojamų pokyčių, būtina permąstyti ir transformuoti mokymą bei mokymąsi. Nors švietimo rinkoje veikiame daugiau nei 25 metus, suvokiame, kad šiandien turime inovuoti ir pakeisti studijų organizavimo modelį bei žinių suteikimo būdus. Visų pirma, paversti mokymąsi patyriminiu procesu, kuomet žinios įgyjamos per konkrečių projektų kūrimą ir vykdymą, o dėstytojas tampa ne žinių perdavėju, bet mokymosi proceso fasilitatoriumi, vedančiu besimokantįjį per šią mokymosi patyrimų kelionę. Toks mokymasis, kuriame mokymosi proceso dalyviai yra šių patirčių bendrakūrėjai, yra esminis naujos kartos mokymosi uždavinys. Mes turime padėti žmonėms išmokti patiems kurti naujas žinias, remiantis patyrimais, praktika, sąlyčiu su tikrove”, - sako SMK bendrakūrėja ir dalininkė Gabija Skučaitė.

Patirtinio mokymosi išskirtinumas yra mokymasis atliekant veiklas, kai dėstytojas sudaro galimybę besimokančiajam suprasti jam perteikiamą turinį prasmingos patirties metu, kuri derinama su aktyvia refleksija ir analize, padedančia įprasminti jau įgytą patirtį ir gauti maksimalų mokymosi rezultatą.

Pasak SMK patirtinio mokymosi metodikos rengime dalyvavusio švietimo konsultanto, inovatoriaus Luko Benevičiaus, sparčiai besivystant technologijoms, šiuolaikinei visuomenei kokybiškos  žinios prieinamos labai plačiai -  informaciją galima gauti iš bet kurio pasaulio krašto, bet kuria kalba. Todėl ir mokymosi būdai, turinio pateikimas ir, svarbiausia, dėstytojo rolė turi keistis.  Greitai jauni žmonės nebematys prasmės mokytis tradiciniu būdu. Jie  pradės ieškoti naujų būdų  ir juos ras. Pasaulis atviras, toks turi tapti ir dėstytojų požiūris, tokios turi tapti ir aukštosios mokyklos.

Tradicinės paskaitos virs tarpdisciplininio ugdymo projektais

Paskaitos SMK virs tarpdisciplininio ugdymo projektais, kuriuose studentai mokysis  įgyvendinti realius projektus, trunkančius nuo 1 iki 7 savaičių. Paskaitų metu studentai ne tik išgirs teorinę medžiagą apie tai, kaip, pavyzdžiui, sukurti verslo planą,  bet ir patys kurs realius verslo planus. Patyrimas ir reali veikla, o ne atkartotos ar sausai išmoktos teorinės žinios taps mokymosi SMK esme. 

Išskirtinis dėmesys kiekvienam studentui 

Patirtinio mokymosi metodika apims dar efektyvesnį dėstytojų kompetencijų kėlimą, efektyvesnę ir operatyvesnę dėstytojo pagalbą kiekvienam besimokančiam studentui, platesnį ir išsamesnį dėstytojų teikiamą ir gaunamą grįžtamąjį ryšį ir dar efektyvesnę studijuojančių integraciją į darbo rinką ne tik praktikų, bet ir viso mokymosi proceso metu. Šią metodiką praplės dėstytojų parengtas skaitmenizuotas  ugdymo turinys, kuris leis dėstytojui kontaktinių projektų metu perteikti fundamentalias žinias ir ugdyti  studentų praktinius įgūdžius, o teorinė informacija bus prieinama elektroninėje platformoje bet kuriuo studentui patogiu metu.  

Tikimasi efektyvesnio studentų įsitraukimo į mokymosi procesą

Studijas vykdant  pagal patirtinio mokymosi metodiką tikimasi didesnio studentų įsitraukimo ir motyvacijos siekti rezultatų.  „Dažnai girdime, kad studentai ar moksleiviai  yra  nemotyvuoti. Pasukime šį teiginį į kitą pusę ir paklauskime savęs: ką mes padarėme kitaip, kad parodytume prasmę dalykų, kuriuos mūsų studentai mokosi? Dėstytojų kompetencijų žemėlapis platėja. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau kalbėjome apie viešojo kalbėjimo ar prezentavimo įgūdžius, dabar mes kalbame ir apie tai, kad dėstytojas turi gebėti valdyti grupės dinamiką, būti psichologiškai stipri asmenybė, mokėti greitai prisitaikyti prie besikeičiančių situacijų, gebėti suvaldyti konfliktus ir paversti tai mokymosi patirtimi. Taip pat prasiplečia metodų įvairovė, todėl dėstytojas turi gebėti susieti skirtingas patirtis su mokymosi tema ir panaudoti tinkamiausius metodus, tuo pačiu išlaikydamas nuoseklumą ir atskleisdamas temos esmę. Pereidami nuo tradicinio ugdymo prie ugdymo aplinkų kūrimo, kuriose dominuos prasmė, pasieksime didesnį studentų įsitraukimą, savarankiškumą ir didesnę atsakomybę už savo mokymąsi. Ugdymo rezultatas yra labai svarbus. Todėl, diegiant patirtinio ugdymo principus ir metodologiją, itin svarbu suprasti, kad mes turime išplėsti stebėsenos ir studento vertinimo ir įsivertinimo lauką. Žinių patikrinimas ir pažymio parašymas turėtų išsiplėsti iki nuodugnaus, nuoseklaus ir tuo pačiu savalaikio grįžtamojo ryšio, kuris orientuotųsi į svarbiausių kompetencijų ugdymą“, - sako SMK direktorė Viktorija Palubinskienė.